PASKOS VEIDRODĖLIS

Ketvirtinis žurnalas “KRANTAI’ nr. 93  /   1998 gruodis / Nr. 4  ,   52 psl.

PASKA - tai, kas esi už Tavęs.

PASKA - tai, kas Esi (Yra, būva) už Tavęs.

PASKOS VEIDRODĖLIS .  Recenzija

( Šarūnas VAITKUS * Fotografijos ),

Šarūnas VAITKUS, who resides in Australia, after many years of searching – he has studied television direction and worked as a mason on a construction job, he has also been a cleaner,  waiter and even a tram ticket collector in Australia – has discovered photography and is probing deeply into its means of expression in one of the privalė colleges in Melbourne. Šarūnas Vaitkus’s photographs radiate concentration and peace; they are highly abstract; some of them are overflowing with anxiety, danger; and even presentiment of disaster.

Laikas yra būties reiškinys, kuris gyvenimą paverčia {vykiais, o jo trukmę – prasme. Akimirka – akimis nesugaunamas laiko taškas, kuriame susikryžiuoja aibė kelių: jei ta kryžkelė kilstelėta ant kalnelio – atsiveria daugelio kelių perspektyvos. Fotografija -vienas toks kalnelis. Fotografija pagauna mirksnį, o apima laiko visumą. Tai savotiška nuo fotografo širdies talpos priklausanti laiko ir mirties kempinė. Australijoje gyvenančio Šarūno VAITKAUS fotografijų ciklai „ Trys peizažai“, „{kvėpimas“, „Repeticija“, „Berliozas“, sukurti 1996-1997 metais, įdomūs ir kaip ciklai, ir kaip atskiros fotografijos. Permainų kupiname klajūno gyvenime po ilgų įkvėpimo ir pašaukimo ieškojimo metų – mokęsis televizijos režisūros, dirbęs mūrininku statybose, buvęs ir valytojų, ir padavėju, ir tramvajaus kontrolieriumi Australijoje – Šarūnas Vaitkus atranda fotografiją ir iki šiol gilinasi įjos raišką viename privačių Melburno koledžų. Šarūno Vaitkaus fotografijas gaubia aprėpiantis, lemiantis žvilgsnis: fotografavimo taškas vienas, o jausmas žiūrint toks, tarsi būtum kilsteltas aukščiau, į visumą matančiojo tašką. Pačių objektų nuotraukose – vos vienas kitas, o nuojauta —jog ten susitvenkusių, tuoj tuoj pratruksiančių įvykių, būties — tiesiog banga. Gana jo nuotraukose susikaupimo ir ramybės, gilaus apibendrinimo, kai kuriose tvinksi nerimas, pavojus, net grėsmės nuojautos. Reginčiojo rakursas sukuria naujas daikto matymo perspektyvas, naujas vertinimo, interpretavimo ir išgyvenimo aplinkybes. Yra toks prieveiksmis, gyvojoje kalboje jau nebekaitomas, sudarytas iš prielinksnio ir daiktavardžio: „iš paskos“. Kaip sustingęs vietininko žodis „omeny“ gali turėti vardininką „omuo“, taip kilmininke sustingęs „iš paskos“ galėtų turėti vardininką „paska“, reiškiantį „buvimą už“. Prieš akis – gražus, ramus gamtos peizažas su keleliu, nuvinguriuojančių tolyn dunksančio miškelio link. Tik netikėtai iš šono kyšt – dviračio ar automobilio „galinio vaizdo“, „paskos“ veidrodėlis. Jame – pravažiuota visiškai bebaigianti kiužti šiferinė kolūkio griuvena… Iš tiesų tai jau ištrukusio, iš skausmingos praeities išsivadavusio, jau lengvai, atvirom akim į gamtą, ateitį, savo paties likimą riedančio, bet nepamiršusio, suvokiančio, kas praeita, todėl – laimingo žmogaus žvilgsnis ir nuotrauka.

Jonas J. VAIDILAITIS

( Juozas Valiušaitis )

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s